Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla muzika daile choreografija
 
 
 

     Išvyka į Krailsheimą

Rugsėjo pabaigoje Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos mokytojai, pučiamųjų instrumentų orkestras „Šventė“, smuikininkai, kanklių ansamblis ir skudutininkai jau antrą kartą viešėjo Vokietijos mieste Krailsheime. Prieš trejus metus užsimezgusi draugystė tarp dviejų miestų meno ir muzikos mokyklų jau tiesia tvirtą kultūrinį tiltą. Nuvykusius ankstyvą pavakarę mus šiltai sutiko jau draugais tapę vokiečių mokiniai ir mokytojai, vadovaujami direktorės Christinos Riedesel. Buvo malonu išgirsti jos gražų pasveikinimą lietuvių kalba. Pabendravę ir sočiai pavakarieniavę buvome apgyvendinti šeimose. 

Kitos dienos rytą apsilankėme miesto rotušėje, kur, užlipę į jos bokštą, galėjome apžiūrėti atsivėrusią plačią miesto panoramą ir išklausyti už partnerystę tarp miestų atsakingos Annos-Larissos Baranowski trumpą pasakojimą apie jo istoriją. Sugrįžusius į muzikos mokyklą atvyko pasveikinti miesto meras Rudolfas Michlas. Ir, žinoma, visus vaišino miesto simboliu tapusiu riestainiu „Horafu“. O jo atsiradimas siejamas su gražia, pusiau humoristine sakme: po penkis mėnesius trukusios priešų apsiausties Krailsheimo miesto gyventojų atsargos visai išseko. Tuomet miesto moterys nutarė imtis gudrybės. Iš paskutinių miltų jos iškepė riestainius ir išmetė juos už miesto sienos priešams. O miesto mero žmona, užlipusi ant miestą juosiančio įtvirtinimo, parodė priešui savo nuogą sėdimąją. Pamanę, kad maisto atsargos dar labai gausios, o mero žmonos „žandai“ tokie pūsti, priešai atsitraukė. Del to ir riestainio forma primena tam tikrą žmogaus kūno dalį.

 


Iš karto po mero sveikinimo visi kartu su vokiečių moksleiviais ir jų mokytojais išvykome į muzikos akademijai priklausančią Kapfenburgo pilį, kur vyko prieškoncertinės repeticijos. Nuostabi aplinka, įdomus ir jausmingas gido pasakojimas nukėlė į laikus, kai 1100 metais pirmą kartą buvo paminėtas šios pilies vardas. Po tris dienas vykusių bendrų moksleivių repeticijų, su vakaro šokiais, dainomis, grįžome į Krailsheimą sekmadienio vakaro koncertui miesto Rotušėje. Koncertas, kuriame beveik visus kūrinius kartu atliko abiejų šalių muzikantai ir kurio šūkis „Draugystė – Freundschaft“, prasidėjo jungtiniu kūriniu „Ko liūdi, berželi“ ir „Gegutė ir asilas“. Jį, įsitraukiant kitiems muzikantams, pradėjo dvi mokyklų direktorės – Loreta Ševelienė ir Christina Riedesel. Pilnutelę Rotušės salę žavėjo bendrai lietuvių ir vokiečių muzikantų atliekami kūriniai, lietuvaičių tautiniai kostiumai ir muzikos instrumentai. Šauniai atlikta lietuviška polka įnešė šurmulio ir sulaukė prašymo pakartoti, o orkestrui atlikus kūrinį Der kleine Nick ( liet. „Mažasis Nikas“) iš salės pakilo jo autorius Josefas Jiskra, iš kurio natas gavo orkestras, šiltai apkabino puikiai solo atlikusį Povilą Samuilį ir spaudė ranką orkestro vadovui Vincui Bakšiui. Koncertą vainikavo bendrai visų atliktas E. Elgaro kūrinys „Draugystė“. Paprastai santūrūs vokiečių žiūrovai muzikantams plojo atsistoję.

Kitos dienos rytą aplankėme universitetinį miestą Viurcburgą. Jo istorines vietas galėjome apžvelgti važiuodami miesto traukinuku ir klausydami gido pasakojimo.

Na, ir paskutinė viešnagės diena. Bet tikrai nė kiek nenuobodesnė. Koncertavome barono Wolfgango von Stetteno pilies senelių namuose, lydimi jo dukros Franciskos apžiūrėjome pilį ir klausėme įdomaus jos pasakojimo apie 900 metų siekiančią ir 33 kartas menančią pilies istoriją. Papietavę vykome į be galo gražų istorinį miestą Rotenburgą. Mažas miestas, turintis didžią šlovę ir savo istorija menantis viduramžius, žavėjo fachverko stilaus namais, įspūdingu skaičiumi bažnyčių ir istorinių vietų, tradiciniu Rotenburgo saldėsiu „Sniego gniūžte“ ir visus metus veikiančia Kalėdine parduotuve. Per trumpą laiką spėjus pamatyti tik dalelę šio nuostabaus miesto ne vienas pasvajojome čia dar sugrįžti.

Atsisveikinimo vakaras Krailsheimo muzikos mokykloje sukvietė muzikantus ir visas mus priglaudusias šeimas į vieną gražų būrį. Jurbarkiečiai už svetingumą, puikius ispūdžius ir gyvenimą šeimose įteikė joms atminimo dovanėles – Jurbarko meno mokyklos dailės skyriaus mokinių juvelyriškai ištapytus akmenėlius. Didelis bendras ratelis užbaigė draugystės viešnagę.

Per šią išvyką šventėme net tris gimtadienius. Jungtinis lietuvių-vokiečių choras linkėjo ilgiausių metų musų kanklininkei Ingai Filipsons, vokiečių mokytojai Lizai Koslovski ir kelionės metu vieniems kitus padėjusiai suprasti vertėjai Vidai Paškauskienei.

 

Už tai, kad galime kalbėtis pačia gražiausia bendra muzikos kalba esame dėkingi daug triūso idėjusiems mokytojams, nelengvą organizacinį darbą nudirbusiai direktorei L. Ševelienei ir draugams Vokietijoje. Vokiečiai su mumis atsisveikino tardami „Iki 2017 metų!“, mes sakome – iki pasimatymo Krailsheime!


2015-10-12

< Atgal


 
renginiai
Puslapiai: |1| |2| [3] |4| |5| |6| |7| |8| |9| |10| |11|